Nobody dies virgin. Life fucks us all.
14 Apr 2011 Leave a Comment
Nelygus paviršius įsirėžia į nugaros vingius. Smėlio audros užklotas nuogas kūnas bando tolygiai alsuoti. Kiekvienas įkvėpimas priverčia nevalingai susitraukti raumenis. Seka palengvėjimas ir vėl, gilus atodūsis plaštakės plazdėjime. Skruostikaulių dubesy suspindi šelmiška nuojauta, atkartodama nakties palytėjimą. Lyg vėjo pagautas nukritęs lapas, kūnas nevaldomai rangosi, pažadindamas kiekvieną esybės kertelę. Pasiilgusios plaštakos slysta suragėjusia oda, bandydamos sustabdyti atšalimą, sąstingį, baimę. Neįmanoma nejausti pulsuojančios širdies, kaistančio kraujo, deginančio kūną. Ir viskas kyla iš vidaus, priverčia drebėti ir nesustoti. Tylus šnabždesys į kairę ausį panirti, pamiršti… Ranka netikėtai apsirezga aplink kaklą ir pritraukia arčiau, leidžia įkvėpti kito kūno kvapo. Pečių linija vis labiau įsitempia išryškindama raktikaulius ir atverdama naują istoriją. Intensyviau. Lyg piešdamas žemėlapį ar pasiklydęs labirinte, kiekvieną žingsnį seka kitas. Akiduobėse tamsuma, jei įsižiebtų noras galėtumei atrast save. Blakstienų virpesiai girdėt ore. Sugaudyti nebeįmanoma aistros. Pabiro smėly nuvargintas noras ir dingo išpustytas alsavimo. Tarpupirščiuos besimezgantis artumas. Ar tu jauti krūpčiojančią meilę? Pasimetusi ir nieko nesuprasdama slepiasi pati už savęs. Lai lieka pailsėti atstumta, bet neužmirštama. Plaštakių apsupta budės ramiai, kol išauš diena.
