Begalybė
09 Mar 2011 Leave a Comment
Noriu parašyti tragediją apie pusseserę iš Raudondvario, kuri sugriovė draugystę. Tai ir parašysiu kada nors, o tada visi Jūs būsit mano pirmieji svečiai. Jau ir pati laukiu. Beje, dar norėčiau spausdinimo mašinėlės, kuri kažkur buvo išnešta iš mano namų, pasiilgau to čaižaus mygtukų tarškėjimo ir įkvėpimo ją pasistačius ant rašomojo stalo. Pasiilgau, kai mano pečių linija slysta lyg šilkiniu paviršiumi, o akių vokais tipena ežys, kutendamas savo mažomis kojytėmis. Tada, sako, jog jautiesi mylimas ir mylintis. O tuo pačiu ir laimingas.
Būna gi stebuklų parašius tragediją. Ji ir prasideda, kai šilkas praranda savo spindesį.
Advertisement
