2009 07 09 , nepaprastai greitai bėga laikas. Nespėjau nė sumirksėti , o vasara įpusėjo. Nusimato visko tiek, kad jau dabar sunku suderinti norus, pareigas ir šiaip įvairius darbus. Noriu išlėkti į kaimą keletui dienų, tačiau reiktų pradėt normaliai dirbti, o šitie du dalykai nesusiderina. Taip pat brolis siūlė varyt su draugais į tripą apie Lietuvą, kas irgi užkabino, tačiau į kelionės laiką įsiterpia Edvardo gimtadienis , kuriame jau esu laukiama. Grįžtume iš kelionės 24d, o 25d. jau mano šventė, prieš kurią reiktų pailsėti ir pan. Todėl net nežinau, ką pasirinkti. Bus matyt vėliau.
Daug nutiko per visą šį laiką, kol nerašiau. Su Beatuku buvom išlėkusios į Vilnių 3 dienom, apsistojom pas brolį, jaukiame , nedideliame pusseserės kambariuke. Viskas praėjo nuostabiai, nenusivyliau šita kelione, tai kolkas geriausias laikas per visą vasarą. Šiek tiek įsijautėm baliavodamos ir prataškėm 200lt per vieną vakarą.. Gerai tiek, kad visur pažįstami ir gavom nuolaidikes ~50% . Pasimėgavom kokteiliukas kokteilių bare, kur dirba sesutė.. poto lėkėm pas brolį ir patūsinom iki 2h. O vėliau, kadangi neužteko ir norėjosi kompanijos, susirašiau su Aurimėliu ir atsidūriau pavojingiausiam Vilniaus rajone, stoties rajone. Kaip smagu buvo išvysti plačią, išsiilgtą šypseną, nuolat apgirtusias akis ir sumoteriškėjusį balsą iš seno draugo lūpų.. Dar smagiau prisiminti senas, mum abiem per miglą matomas dienas, kuriomis, xem… išdykavom;) O vėliau sėdėjom su Beatuku dviese ant namo stogo purškiant lietui ir džiaugėmės pagaliau atitrūkusios nuo Gargždų, kuriuose visiem po truputį čiuožia stogas.. Keista dabar grįžti čia, matyti daug surūgusių veidų ir mažas galimybes susikurti įdomų laisvalaikį. Daugelį gelbsti jūra, tačiau nevisi nuvažiuojam iki jos, pvz. aš.. Noriu noriu, bet vis kažkas sutrukdo ir tenka man toliau gąsdint žmones savo išbąlusia oda. Bet aš dar apskrusiu, rasiu laiko.
Vilniuj apsilankėm “blusų” turguj, kuriame pardavinėjami seni rakandai, įvairios plokštelės, senienos, rankdarbiai ir pan. Neatsispyriau pagundai nusipirkti sieninį Marilyn Monroe laikrodį pagamintą iš plokštelių, taip pat pasidaviau savo didžiausiai silpnybei- auskarams, nusipirkau dvejus.. Brolis nusipirko plokštelių, jau susiveikė grotuvą, kurį susitaisius prasidės plokštelių era. Senos melodijos, vynas ir draugai, šiek tiek dar trūksta, bet man bereikia sulaukti rugsėjo ir viskas bus tobula. Xixi.. suprasit, kam reikia;)
Šiaip viskas dabar gerai. Projektas baigėsi, aš atsigavau. Tiesa, paskutiniąją projekto dieną buvau palūžusi. Tą pačią akimirką, kai tik išsiskirstė svečiai, aš atsisėdau ir beveik nebepajudėjau. Ėmė plyšti galva, darėsi silpna ir bloga. Viską sukėlė didelis miego trūkumas, nes visą savaitę jo buvau gavusi minimaliai, maisto stoka, nes pora dienų beveik nevalgiau ir didelis karštis, kuris tą dieną visiškai išsekino. Viską susumavus ir sumaišius.. Oplia! Gerdutė palūžo. Tačiau atsigavo ir vėl ruošiasi apsiimti naują projektą. Per savo durną galvą ir norą būti visur ir visada greitu laiku ieškokite manęs tarp baltų sienų ir surištom rankom. Juk reikia viską išbandyti..
Jau ganėtinai vėlu, o ryt anksti keltis.. Reiks susitvarkyti namus, save ir eiti sveikint Margaritos su Karolina išleistuvių proga. Keista, kai vis mažėja draugų gretos mokykloje.. Greit liksime vieni.
Beje, kątik iš lempos, kurioje trūksta lempučių, šovė mintis, kad po pusės metų jau galėsiu mokintis vairuot ir po metukų jau rankose laikysiu teises. Duosim raliaus!
Labanakt, mielieji, disko ritmu.. Vis dar nepraeina muzikos virusas. (Tom Jones – it’s not unusual.mp3 )
